Socialinis nerimas yra psichologinė būsena, kai žmogus jaučia stiprią baimę ar įtampą socialinėse situacijose. Tai ne paprastas drovumas ar laikinas nepatogumas – socialinis nerimas gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą, santykius, darbą ir savivertę. Žmogus gali labai norėti bendrauti, bet vidinis nerimas tampa kliūtimi tai daryti laisvai ir natūraliai.
Kas yra socialinis nerimas
Socialinis nerimas, dar vadinamas socialinio nerimo sutrikimu, pasireiškia baime būti vertinamam, kritikuojamam ar pažemintam kitų akyse. Žmogus nuolat galvoja, kaip jis atrodo, ką apie jį galvoja kiti, ar nepasakys kažko „kvailo“, ar nepadarys klaidos. Šios mintys kyla automatiškai ir dažnai būna neproporcingos realiai situacijai.
Kaip pasireiškia socialinis nerimas
Socialinis nerimas veikia ne tik mintis, bet ir kūną bei elgesį. Prieš ar per socialines situacijas gali atsirasti stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, paraudimas, drebulys, burnos džiūvimas ar sunkumas kalbėti. Elgesyje dažnai pasireiškia vengimas – žmogus pradeda atsisakyti susitikimų, viešo kalbėjimo, skambučių, renginių ar net paprastų kasdienių situacijų, tokių kaip ėjimas į parduotuvę ar bendravimas darbe.
Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo drovumo
Svarbu atskirti socialinį nerimą nuo drovumo. Drovumas paprastai yra lengvas, trumpalaikis ir netrukdo gyventi visavertį gyvenimą. Socialinis nerimas yra intensyvus, ilgalaikis ir dažnai ribojantis. Jis ne tik sukelia diskomfortą, bet ir lemia sprendimus – kur eiti, ko vengti, kokių galimybių atsisakyti.
Kodėl atsiranda socialinis nerimas
Socialinio nerimo priežastys dažniausiai yra kompleksinės. Tai gali būti ankstesnės neigiamos patirtys, patyčios, kritika, aukšti sau keliami reikalavimai, žema savivertė ar jautresnė nervų sistema. Kai kuriais atvejais svarbų vaidmenį atlieka ir genetiniai bei biologiniai veiksniai. Socialinis nerimas nėra pasirinkimas ar charakterio silpnumas – tai išmokta ir įtvirtinta reakcija į socialines situacijas.
Kaip socialinis nerimas veikia kasdienį gyvenimą
Ilgainiui socialinis nerimas gali smarkiai susiaurinti žmogaus gyvenimą. Jis gali vengti karjeros galimybių, santykių, viešų situacijų, o tai dar labiau stiprina vienišumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Dažnai atsiranda uždaras ratas: kuo labiau vengiama, tuo baisesnės atrodo socialinės situacijos.
Ar socialinis nerimas yra išgydomas
Socialinis nerimas yra viena iš geriausiai gydomų nerimo formų. Didelė dalis žmonių patiria reikšmingą pagerėjimą taikant psichoterapiją, ypač kognityvinę elgesio terapiją. Kai kuriais atvejais gali būti taikomas ir medikamentinis gydymas. Svarbiausia – nelikti su šia problema vienam ir nelaikyti jos „savo asmenybės dalimi“.
Kada verta kreiptis pagalbos
Jeigu socialinis nerimas trukdo darbui, santykiams ar kasdienėms veikloms, verta kreiptis pagalbos. Pagalba reikalinga ne tada, kai „visai nebegali“, o tada, kai gyvenimas tampa mažesnis nei galėtų būti. Ankstyvas dėmesys šiai būklei leidžia greičiau atkurti pasitikėjimą savimi ir gyvenimo pilnatvę.
Apibendrinimas
Socialinis nerimas – tai ne drovumas ir ne silpnumas, o psichologinė būsena, kurią galima suprasti ir gydyti. Su tinkama pagalba žmogus gali išmokti jaustis laisviau, ramiau ir autentiškiau tarp kitų žmonių. Jei nori, galiu parengti ir straipsnį „socialinio nerimo simptomai“, „kaip įveikti socialinį nerimą žingsnis po žingsnio“ arba „socialinis nerimas ir darbas“.